མཐོན་པོ་

[mthon po]

uparibhāga - viršutinė dalis arba pusė; pakeltas, iškilus; aukštas; stiprus (apie balsą), garsus; gilus (apie upę); visas (apie svorį arba matą); go sa མཐོན་པོ་ aukštas rangas (titulas); ri མཐོན་པོ་ aukštas kalnas.